IOM Global Corner:

2021-05-19

Tarptautiniai studentai Lietuvoje: ką pakeitė pandemija?

Koronaviruso pandemija išryškino rizikos valdymo įgūdžių poreikį daugelyje sričių. Ne išimtis ir tarptautiniai studentai Lietuvoje, pandemijos laikotarpiu susidūrę su begale iššūkių, kuriuos, kaip parodė aukštųjų mokyklų ir valstybinių institucijų patirtys, galima spręsti tik efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo dėka. 

Trečiadienį, gegužės 19 d., Europos migracijos tinklo Lietuvoje (EMN) organizuotoje nuotolinėje konferencijoje pavadinimu „Tarptautiniai studentai Lietuvoje: ką pakeitė pandemija?“ buvo nagrinėjama trečiųjų šalių studentų situacija Lietuvoje. Konferencijoje, kurią moderavo Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė dalyvavo pranešėjai iš Europos migracijos tinklo, aukštųjų mokyklų bei valstybinių institucijų.

Susitikimo metu pristatytas naujausias EMN tyrimas apie COVID-19 pandemijos poveikį aukštojo mokslo institucijų darbui su tarptautiniais studentais Lietuvoje, o renginio dalyviai diskutavo apie koronaviruso keliamus iššūkius Lietuvoje studijuojantiems trečiųjų šalių studentams.

Pandemijos poveikis tarptautinių studentų migracijai

Anot pranešimą konferencijoje skaičiusio Europos migracijos tinklo (EMN) koordinatoriaus Vytauto Ežerskio, COVID-19 protrūkis ir priemonės, kurių ėmėsi Europos Sąjungos valstybės turėjo tiesioginį ir netiesioginį poveikį migracijos ir prieglobsčio sritims. Migraciją tiesiogiai paveikė sienų uždarymas ir kelionių ribojimai, išaugęs nedarbas bei prašymų išduoti vizą ir leidimą gyventi nagrinėjimo sulėtėjimas arba sustabdymas. Iš netiesioginio poveikio priemonių V. Ežerskis paminėjo sumažėjusį prieglobsčio prašymų skaičių, išaugusį elektroninių priemonių naudojimą ir sulėtėjusius grąžinimo procesus.

EMN koordinatoriaus mintis papildė EMN projekto asistentė Greta Kvietkauskaitė, apžvelgusi tarptautinių studentų situaciją Lietuvoje koronaviruso pandemijos laikotarpiu. G. Kvietkauskaitė tvirtino, kad nuotolinės studijos, priėmimo į studijas termino pratęsimas, psichologų ir finansinė pagalba buvo priemonės, kurių griebėsi Lietuvos institucijos, siekdamos pažaboti neigiamus pandemijos padarinius, kuriuos patyrė Lietuvoje besimokantys tarptautiniai studentai. 

Aukštųjų mokyklų patirtys

Konferencijoje savo patirtimis pasidalino ir aukštosios mokyklos. Raimonda Markevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė, išryškino rizikos valdymo įgūdžių poreikį, kurio trūkumas pasimatė koronaviruso akivaizdoje. Pasak jos, tiek universitetams, tiek Vyriausybei nebuvo aišku, kas yra atsakingas už priimamus sprendimus tarptautinių studentų Lietuvoje atžvilgiu.

Tuo tarpu Lietuvos sveiktos mokslų universiteto (LSMU) dekanė Ingrida Janulevičienė pasidžiaugė LSMU sugebėjimu efektyviai prisitaikyti prie kintančios situacijos, mokymosi procesą perkeliant į virtualią erdvę. Tačiau dekanė taip pat pažymėjo tarptautinių studentų žinių trūkumą draudimo klausimais. Pasak I. Janulevičienės, didžioji dalis studentų neskiria kelionių draudimo nuo sveikatos draudimo. Dažnu atveju, kelionių draudimas klaidingai maišomas su sveikatos draudimu, užtikrinančiu ir stacionarias sveikatos paslaugas Lietuvoje.

Konferencijos metu taip pat paaiškėjo, jog ne visoms aukštojo mokslo institucijoms COVID-19 iššūkis buvo nelauktas. LCC International University Rinkodaros skyriaus vadovė Aistė Motekaitienė pabrėžė, kad LCC universitetas iš anksto ruošėsi antrajam karantinui. Dėl to rudens semestras buvo suskirstytas į dvi dalis, pritaikant hibridinį studijų modelį. Anot LCC atstovės, taip į Lietuvą negalėjusiems atvykti studentams sudarytos sąlygos studijuoti nuotoliniu būdu.

Galiausiai, aukštųjų mokyklų atstovai, paklausti, kaip jų atstovaujami universitetai reaguos į dėka kilusios pandemijos spartėjantį perėjimą prie virtualaus mokymo, laikėsi vieningos pozicijos. Anot jų, virtualus mokymasis gali praturtinti studijų procesą, tačiau jis niekada negalės pakeisti socialinių patirčių, kurios įgaunamos mokantis gyvai. Tuo pat metu tvirtinta, jog konkrečiuose moksluose, kaip inžinerijos, medicinos ir technologijų specialybėse, nuolatinis virtualaus mokymosi procesas tiesiog neįmanomas.

Institucijų komentarai

Pasak Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, pandemijos laikotarpiu Migracijos departamentas nė karto nebuvo nutraukęs savo paslaugų tiekimo. Tačiau, nepaisant virtualios MIGRIS sistemos naudos karantino laikotarpiu, specialistė pažymėjo, kad efektyviam migracijos procesui vis dar reikalingas gyvas kontaktas. Todėl Migracijos departamentui gyvas bendravimas su į Lietuvą atvykstančiais užsieniečiais išlieka prioritetu.

E. Gudzinskaitė taip pat pripažino, kad Migracijos departamentas suvokia sudėtingą tarptautinių studentų situaciją ir priimant sprendimus atsižvelgia į konkrečių atvejų aplinkybes. Pavyzdžiui, atlaidžiau žiūrima į tarptautinių studentų nepateikiamas teistumo pažymas, stengiantis kiekvieną atvejį įvertinti individualiai. Direktorė pristatė tarptautinių studentų padėtį pagerinsiančius pakeitimus: palengvintas universitetų tarpininkavimas teikiant dokumentus, išplėstos studentų darbo galimybės.   

Konferencijoje patirtimis pasidalino ir Lietuvos ambasados Indijoje trečioji sekretorė Kamilė Nemeikšytė. Pasak diplomatės, pandemijos laikotarpiu išaugo Indijoje suklastojamų dokumentų skaičius. Todėl aukštųjų mokyklų atstovai buvo raginami atsargiau rinktis trečiųjų šalių agentus, su kuriais bendradarbiauja siekiant pritraukti užsienio studentus į Lietuvą. K. Nemeikšytės nuomone, būtent nepatikimi agentai skatina Indijos studentus savo dokumentuose pateikti melagingą informaciją.

Konferenciją užbaigė Gražinos Kaklauskienės pranešimas - Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotoja pažymėjo poreikį keisti užsieniečių teisinės padėties įstatymą, persvarstant bakalauro studentų įdarbinimo galimybes. Anot G. Kaklauskienės, bakalauro studentams turėtų būti leidžiama dirbti daugiau nei 20 valandų per savaitę. Ekspertės nuomone, taip būtų galima efektyviau užkardyti nelegalų darbą, o platesnės darbo galimybės teigiamai atsilieptų ir studentų psichologinei sveikatai.

EMN tyrimas ir konferencijos dalyvių patirtys parodė, kad Lietuvos aukštojo mokslo institucijas pandemijos metu gelbėjo lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančios situacijos, tačiau pasigęsta bendro valstybės institucijų pasiūlyto veiksmų plano – aukštosios mokyklos paliktos savarankiškai tvarkytis su tarptautiniams studentams iškilusiomis problemomis.   

Su EMN tyrimu galite susipažinti čia: https://bit.ly/3wiFTAw.