Pagal ES Tarybos 2002 m. sprendimą dėl kovos su prekybos žmonėmis (2002/629/JHA), prekyba žmonėmis yra asmens samdymas (verbavimas), pervežimas, perkėlimas (perdavimas), slėpimas, tolesnis jo priėmimas, įskaitant keitimąsi to asmens valdymu (kontrole) arba valdymo (kontrolės) perleidimą, jei:
a) naudojama arba grasinama panaudoti smurtą arba kitas prievartos formas, įskaitant pagrobimą, arba
b) tai daroma apgaulės būdu arba sukčiaujant, arba
c) piktnaudžiaujama turima valdžia arba pasinaudojama asmens bejėgiška padėtimi, kai jis neturi realios ir priimtinos galimybės, todėl gali tik pasiduoti piktnaudžiavimui, arba
d) daromi arba gaunami mokėjimai ar lengvatos siekiant gauti kitą asmenį valdančio asmens sutikimą,
siekiant pasinaudoti to asmens darbu arba paslaugomis, įskaitant mažiausiai prievartinį darbą arba paslaugas, vergovę arba į ją panašią veiklą ar priverčiamąjį darbą arba
siekiant priversti kitus asmenis užsiimti prostitucija arba norint atlikti kitų formų seksualinį išnaudojimą, įskaitant pornografiją.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 147 str. prekybos žmonėmis dispozicija apima
asmens pardavimą, pirkimą ar kitokį perleidimą arba įgijimą, arba verbavimą, gabenimą ar laikymą nelaisvėje naudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba sumokant pinigus ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.
Už šią nusikalstamą veiką numatyta sankcija - laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.